(Duobėtas) kelias į klimato neutralumą
Ką mes žinome apie Europos kelionę į klimato neutralumą? Na, dauguma iš mūsų žino pagrindinį įsipareigojimą: įgyvendindama Europos žaliąjį kursą, ES įsipareigojo iki 2050 m. tapti pirmuoju pasaulyje klimatui neutraliu bloku. Prieš tai Klimato misijos 100 lyderių NetZeroCities sutarė pasiekti šį tikslą iki 2023 m.
Tačiau taip pat žinome, kad perėjimas prie klimato neutralumo nebus sklandus. Iššūkio mastas yra toks pat neabejotinas, kaip Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) išvados apie dabartinį planetos pavojaus lygį. Nepaisant to, matome, kad nuotaikos gali keistis ne ta linkme. Atstūmimas ir pasipriešinimas didėja, nes klimato kaitos skeptikai siekia sutrukdyti pereiti prie nulinio poveikio aplinkai. Pavyzdžiui, buvo išplatinta klaidinga informacija apie 15 minučių trukmės miesto modelį, siekiant paskatinti piliečių susirūpinimą dėl savo pilietinių laisvių, pasinaudojant nerimu po pandemijos.
Taip pat žinome, kad perėjimo prie neutralumo klimatui mastas ir sudėtingumas kelia ypatingų iššūkių mažiems ir vidutinio dydžio miestams. Anksčiau šiais metais URBACT tiksliai ištyrė, ką tai reiškia, vykdydama mokslinių tyrimų projektą, kuriame dalyvavo 68 miestai.
Kam miestams teks daugiausiai skirti dėmesio?
URBACT atlikta miestų poreikių analizė suteikia naudingų įžvalgų apie konkrečias sritis, kuriose jiems gali kilti sunkumų. Respondentai, kurių dauguma buvo iš mažų ir vidutinio dydžio miestų, įvardijo pagrindinius iššūkius:
- skuba
- sudėtingumas
- žemas sąmoningumo lygis
- finansų stoka
- elgesys
Dalyvaujantiems miestams energetikos pokyčiai tapo didžiausiu prioritetu po plačia „žaliųjų pokyčių“ reklama, po to – būstas, o tuomet švietimas, pastarasis greičiausiai susijęs su mąstymo pokyčiais ir kvalifikacijos kėlimu. Kalbant apie reikalingų gebėjimų stiprinimo poreikius, dažniausiai buvo minima energetika ir energetikos politika, ypač susijusi su įgyvendinimu.
Kaip URBACT programa gali padėti?
URBACT programos pagrindinis dėmesys skiriamas tarptautiniams miestų tinklams. Programa suteikia pagrindą miesto valdžios institucijoms ir jų teminėms suinteresuotosioms šalims bendradarbiauti sprendžiant svarbiausius prioritetus. Nenuostabu, kad neseniai patvirtintame 30 veiksmų planavimo tinklų (APN) rinkinyje buvo daug iš esmės „žaliųjų“ temų. Jos apima šias temas:
- Žiedinė ekonomika
- Tvarus žemės naudojimas
- Prisitaikymas prie klimato
- Energetikos pokyčiai
Šiuo nauju programavimo laikotarpiu URBACT programa taip pat turi tris kompleksines temas, kurios bus atlieptos visuose tinkluose, neatsižvelgiant į jų temą. Tai: žalieji miestai, lyčių lygybės miestai ir skaitmeniniai miestai. Neseniai vykusiame URBACT vasaros universitete, kuriame buvo intensyviai ugdomi naujų tinklų pajėgumai, šios horizontalios temos buvo labai matomos, o programa planuoja toliau remti tinklo veiklą pagal jas ateinančiais mėnesiais.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, svarbi priemonė bus ir ES miestų laboratorijos, kurių pirmoji įvyko Viladekanse, Ispanijoje, 2023 m. lapkričio 23–24 d. Taip pat sekite informaciją URBACT programos tinklalapyje apie kitas ES miestų laboratorijas.