Todėl miestai visoje Europoje turi siekti tvaraus judumo, kad iki 2050 m. būtų pasiektas tikslas sumažinti transporto išmetamų teršalų kiekį 90 %. Vienas iš pagrindinių iššūkių yra viešojo transporto trūkumas mažuose ir vidutinio dydžio miestuose, kuris skatina žmones kasdieniame gyvenime naudoti privačius automobilius. Dideli miestai, kuriuose gyvena daugiau nei milijonas gyventojų, paprastai siūlo dažnesnį viešąjį transportą ir geresnę dviračių infrastruktūrą nei maži miestai (iki 250 000 gyventojų). Apskritai apie 88 % europiečių vis dar turi automobilį.
„Reikia dėti bendras pastangas, kad būtų sutelktas dėmesys į tvaresnes transporto rūšis, taip pat ir mažuose bei vidutinio dydžio miestuose“, – aiškino Axelis Rupertas, pagrindinis PUMA projekto partneris.
PUMA: Tvaraus judumo sprendimų dalijimasis tarpvalstybiniu mastu
""
Štai čia ir prasideda PUMA (Plans For Urban Mobility Actions) iniciatyva – žinių mainų, bendradarbiavimo ir įkvėpimo platforma. Tai tarptautinė iniciatyva, kuria siekiama skatinti tvarius, efektyvius ir aplinkai nekenksmingus transporto sprendimus vietos lygmeniu. PUMA jungia miestus Kroatijoje, Graikijoje, Italijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Lenkijoje, Slovėnijoje ir Ispanijoje, leisdama jiems mokytis iš vienų iš kitų sėkmių ir iššūkių.
Šis projektas, kuris yra URBACT veiksmų planavimo tinklo dalis, yra devynių partnerių veiksmų planas, kaip pasiekti bendrą tvaraus judumo mieste tikslą, mokantis, kaip įveikti bendrus iššūkius. Miestai bendradarbiauja kurdami įtraukius, į žmones orientuotus ir tvarius miesto judumo planus (SUMP), kuriuose pirmenybė teikiama prieinamumui, saugumui ir aplinkos tvarumui.
„PUMA – tai bendradarbiavimas, tinklaveika, patirties mainai, bet svarbiausia – įkvėpimas, nes partneriai įkvepia vienas kitą. Jie užmezga ryšius, dalijasi idėjomis, problemomis ir kartu randa sprendimus“, – sakė Karolina Orcholska, PUMA projekto pagrindinė ekspertė.
Pagrindinis PUMA principas – mokymasis vieni iš kitų. Tarptautinių susitikimų metu miestai dalijasi įžvalgomis ir įvairiomis strategijomis, bendradarbiaudami ieškodami sprendimų, kurie pasiteisino kitose savivaldybėse, ir kaip šias įžvalgas galima pritaikyti savo kontekste.
Štai keletas sprendimų, kuriuos PUMA partneriai savarankiškai įgyvendino vietos lygmeniu, įkvėpti PUMA tinkle pristatytos patirties ir praktikos, pavyzdžių.
1. Idėjos, įkvėpusios veikti: „Velo autobuso“ pristatymas Latvijoje ir Ispanijoje
Prieš prisijungdami prie PUMA tinklo, tiek Latvijos Pietų Kuržemės regionas, tiek Ispanijos Viladekanso savivaldybė susidūrė su iššūkiais, bandydamos skatinti tvarų mokyklų lankymą regionuose, kuriuose automobiliai buvo pagrindinė transporto priemonė. PUMA iniciatyvos dėka abi savivaldybės buvo pristatytos su „Velo Bus“ koncepcija – sistema, kurioje sukuriamas specialus dviračių maršrutas, veikiantis kaip mokyklinis autobusas, paimantis mokinius ir saugiai juos palydinti į mokyklą. Šis idėjų mainai tarp PUMA partnerių leido jiems naudoti jau patikrintus sprendimus, o ne išradinėti dviratį iš naujo.
„Mes patys tai ėmėmės, išbandėme ir dabar matome, kad tai veikia kaip grandinė. Pasidalijome patirtimi su kitų savivaldybių atstovais, o po mūsų susitikimo jie parodė susidomėjimą sakydami: „Gerai, turėtume ir mes tai išbandyti.“ Kitame tarptautiniame susitikime mūsų pagrindiniai partneriai nurodė, kad jie bus kiti, kurie tai išbandys. Todėl manau, kad patirties mainai yra vienas svarbiausių šio projekto pasiekimų“, – sakė Pietų Kuržemės regiono projekto vadovė Ilva Markus-Narvila.
2. Elektroninių dviračių dalijimasis Graikijoje: jaunimo judėjimo įpročių pokyčiai
Kita vietinė veikla, kurią inicijavo viena iš PUMA tinklo partnerių savivaldybių – Larisos savivaldybė Graikijoje, – buvo elektroninių dviračių dalijimosi sistemos įdiegimas. Sistemą sudaro 50 elektroninių dviračių ir 10 įkrovimo stotelių, strategiškai išdėstytų pagrindinėse miesto vietose. Joje naudojamos patogios naudoti technologijos, įskaitant mobiliąją programėlę užsakymams, kelionių stebėjimui ir mokėjimams realiuoju laiku, todėl sistema yra prieinama ir įperkama visiems gyventojams.
„Įdiegę šią elektroninių dviračių sistemą, mums pavyko pakeisti judėjimo įpročius mieste, ypač tarp jaunimo. Dabar jie naudoja ekologiškesnes transporto priemones, tokias kaip dviračiai, taip pat dviračių takus, kad pasiektų ne tik miesto centrą, bet ir priemiesčius bei kitas vietoves“, – aiškino Vasilis Mitsios, Larisos savivaldybės plėtros organizacijos išorės ekspertas.
3. Viešojo transporto modernizavimas Lietuvoje
VšĮ Žaliasis regionas, veiklą vykdanti Jurbarko, Šilalės, Tauragės rajonų ir Pagėgių savivaldybėse, kuriose gyvena daugiau nei 90 000 gyventojų, susidūrė su susiskaidžiusia viešojo transporto sistema. Daugiau nei 56,7 % visų kelionių regione buvo atliekamos automobiliais dėl nenuoseklios bilietų sistemos ir ribotų galimybių patogiai keliauti tarp regiono savivaldybių.
Įkvėptas diskusijų PUMA tinkle, lėšos buvo investuotos į 22 elektrinių autobusų, kurie dabar kursuoja tarp keturių Žaliojo regiono savivaldybių centrų, įsigijimą. Projektas gerokai pagerino miesto transporto tvarumą ir efektyvumą vietos lygmeniu.
„Siekėme, kad viešasis transportas taptų patrauklesnis ir prieinamesnis visiems, todėl dirbome ties autobusų stotelių ir visos susijusios infrastruktūros tobulinimu, kad jas būtų patogiau ir saugiau naudoti. Be to, daugiausia dėmesio skiriame jaunesnių vaikų mokymui, kaip saugiai ir tvariai naudotis autobusais keliaujant iš namų į mokyklą“, – aiškino Simas Gaidelionis iš Tauragės rajono savivaldybės.
4. Gatvių projektavimo ir prieinamumo permąstymas Zagrebe
Miesto transporto sistemos dažnai daugiausia dėmesio skiria automobiliams. Zagrebo miestas Kroatijoje norėjo pakeisti šį požiūrį, teikdamas pirmenybę savo gyventojams ir remdamas pėsčiuosius bei dviratininkus.
Remdamasis patirtimi ir mokymusi iš kitų PUMA partnerių, Zagrebo universiteto Transporto ir eismo mokslų fakultetas atliko poveikio tyrimus tiek prieš, tiek po miesto pėsčiųjų zonų išplėtimo.
Rezultatai? „Gyventojai patenkinti pokyčiais. Teritorija tapo bendra pėsčiųjų ir dviratininkų erdve, kuri yra patogesnė dviratininkams. Be to, gyventojams, norintiems į šią teritoriją patekti automobiliu, reikia leidimo“, – aiškino Marko Slavulj, Zagrebo universiteto Transporto ir eismo mokslų fakulteto docentas.
5. Žmonių, įskaitant mažumų grupes, iškėlimas į centrą
Tradiciniai eismo tyrimai daugiausia dėmesio skyrė automobiliams ir transporto priemonių srautams. Tačiau PUMA projektas perkėlė dėmesį į aktyvų mobilumą, kuris apima pėsčiųjų, dviratininkų ir paspirtukų naudojimą. Skaičiuodami pėsčiųjų ir dviratininkų skaičių, miestai dabar gali priimti duomenimis pagrįstus sprendimus, kaip pagerinti nemotorinio transporto infrastruktūrą. Toks metodas užtikrina, kad investicijos į aktyvaus mobilumo infrastruktūrą būtų pagrįstos realia paklausa, o tai lemtų geresnius miesto planavimo rezultatus.
„Anksčiau dažniausiai daugiausia dėmesio skirdavome transporto priemonėms, o PUMA dėka galėjome pakeisti šį požiūrį ir sutelkti dėmesį į žmones“, – aiškino Dorota Gajda-Kutowińska, Gdansko savivaldybės vyresnioji tvaraus miesto mobilumo ir ES projektų ekspertė.
Darnus mobilumas – tai ne tik išmetamųjų teršalų mažinimas, bet ir teisingumas bei prieinamumas visiems. Nova Goricoje (Slovėnija) ir Cento (Italija) marginalizuotos bendruomenės, kurios iki šiol nebuvo įtrauktos į diskusijas apie transporto planavimą, dabar dalyvauja formuojant tvarią miestų ateitį.
„Sąžiningos mobilumo sistemos sukūrimas yra didelis iššūkis mūsų miestų ateičiai. Siekdami tai išspręsti, nusprendėme įtraukti kuo daugiau mūsų mažumų bendruomenių narių. Klausėme jų nuomonės ir pasiūlymų, ir pirmą kartą jie buvo įtraukti į mūsų bendruomenės diskusijas, dalijosi savo idėjomis ir rūpesčiais. Mūsų pareiga ir įsipareigojimas yra atsižvelgti į šias perspektyvas“, – sakė Umberto Amoroso, Europos projektų vadovas Cento savivaldybėje, Italijoje.
Kokios yra pagrindinės pamokos kitiems miestams, siekiantiems ekologiškesnio transporto?
• Bendradarbiavimas spartina pokyčius: mokymasis iš kitų miestų padeda išvengti bandymų ir klaidų metodo, taupant laiką ir išteklius.
• Elgesio pokyčiai yra įmanomi: turint tinkamą infrastruktūrą ir žinias, žmonės yra pasirengę naudoti ekologiškesnes transporto rūšis.
• Integruotos sistemos pagerina prieinamumą: modernių ir skaitmeninių sprendimų, tokių kaip elektroninių bilietų sistemos, naudojimas gali padėti viešąjį transportą padaryti prieinamesnį ir taip padidinti jo naudojimą.
• Pėstiesiems pritaikyti miestai yra veiksmingi: pėsčiųjų zonų plėtra skatina žmones daugiau keliauti pėsčiomis ir dviračiais.
• Įtrauktis yra labai svarbus: visų piliečių, įskaitant socialiai pažeidžiamas grupes, įtraukimas lemia teisingesnius ir efektyvesnius mobilumo sprendimus.
Europos ir kitų šalių miestai susiduria su vis didėjančiais iššūkiais, susijusiais su eismo spūstimis ir tarša. PUMA siūlo modelį, kaip maži ir vidutinio dydžio miestai gali mokytis vieni iš kitų tvaraus miesto mobilumo praktikos srityje. Suinteresuotųjų šalių bendradarbiavimas, keitimasis patirtimi ir praktiniai atvejų tyrimai rodo, kad žinių dėka miestai gali kurti tvarią ateitį – po vieną transporto sprendimą.