Lapkričio pabaigoje-gruodžio pradžioje Dubajuje (Jungtiniai Arabų Emyratai) vyko Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencija – COP28. Lygiai prieš 8 metus COP21 konferencijoje pasaulis susitarė iki 2050 m. apriboti pasaulinį atšilimą iki 1,5 °C, palyginti su ikiindustriniu lygiu. Kad neatsiliktume nuo šio tikslo pasiekimo iki 2030 m. anglies dvideginio išmetimą reikia sumažinti per pusę. Europos žaliasis kursas yra ambicingas tikslas kiekvienam sektoriui.
Kai 2023 m. spalio mėn. Europos lyčių lygybės institutas (EIGE) paskelbė lyčių lygybės indeksą, jis ypatingą dėmesį skyrė sąsajų tarp lyčių lygybės ir Europos žaliojo kurso tyrinėjimui.
Ataskaitoje teigiama, kad lyčių ir susijusios nelygybės prisideda prie klimato kaitos mažinimo.
CO2 emisija ir transporto sektorius: kur atsiranda lyčių aspektas?
Transportas išmeta beveik 30 % viso ES išmetamo CO2 kiekio, iš kurio 72 % – kelių transportas. Tai vienintelis sektorius, kuriame išmetamų teršalų kiekis padidėjo nuo 1990 m. Žvelgiant pasauliniu mastu, miestai išmeta apie 70 % anglies dvideginio, todėl jie yra pagrindiniai grynojo nulio siekio varikliai.
Daugelis miestų parengė savo klimato kaitos poveikio mažinimo planus – kartais ambicingesnius nei nacionaliniai tikslai. Atsižvelgiant į tai, kad kelių transportas dominuoja anglies dvideginio emisijoje, pagrindinis ramstis yra elgesio kaita pereinant nuo asmeninio automobilio prie viešojo transporto. Štai čia lyčių aspektas tampa svarbus: iš URBACT lyčių lygybės miestų ataskaitos žinome, kad vyrai ir moterys naudojasi transportu skirtingai.
– Moterys viešuoju transportu naudojasi dažniau nei vyrai.
– Vyrai vairuoja daugiau nei moterys.
– Moterys dažniau turi tarpinius sustojimus nei vyrai, kurie paprastai keliauja iš A į B.
Įsivaizduokite pasaulį, kuriame vyrai keliauja kaip moterys...
Tvaraus lyčių lygybės mobilumo pavyzdį galime pamatyti Umeå mieste (Švedija), kuris vadovavo URBACT GenderedLandscape tinklui. Šiame Švedijos mieste visi planavimo ir transporto sprendimai priimami išnagrinėjus pagal lytį suskirstytus duomenis. Jų mobilumo apklausa savivaldybei suteikia informaciją, kas kada, kur ir kokiomis priemonėmis keliauja. Taigi jie žino, kad 60 % kelionių mieste vyksta tausojančiomis priemonėmis (pėsčiomis, važinėjimu dviračiu, viešuoju transportu), o tikslas – 65 %. Vis dėlto, žvelgdamas į pasiskirstymą pagal lytį, Umeå pastebėjo, kad 66 % moterų keliauja tvariai, palyginti su 55 % vyrų. Taigi, jei vyrai keliautų kaip moterys, miesto tikslai jau būtų pasiekti.
Šie duomenys paskatino Umeo nukreipti savo veiksmus į darbo vietas, kuriose dominuoja vyrai, kad būtų pasiektas didžiausias poveikis. Atlikdami stebėjimo tyrimus ir pokalbius su įmonėmis ir darbuotojais, miesto darbuotojai nagrinėjo infrastruktūros problemas, tokias kaip autobusų stotelių vieta ir paslaugų reguliarumas, taip pat ir platesnes problemas, susijusias su laiko naudojimu, namų ūkio pareigų pasidalijimu bei kaip jos pasiskirsto vyrams ir moterims. Dėl šių išvadų miestas pakeitė autobusų tvarkaraštį ir sukūrė papildomų autobusų stotelių. Verslo patalpose buvo sukurta papildoma dviračių stovėjimo aikštelė, o kai kurios įmonės suteikia papildomų atostogų dienų tiems, kurie keliauja tvariai. Galiausiai tai pagerino viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimą.
Umeå yra vienas iš pavyzdžių, ir akivaizdu, kad Europos miestuose intervencijos vyktų skirtingai. Nepaisant to, dėmesys renkant duomenis pagal lytį leidžia kiekvienam miestui suprasti skirtingą dinamiką, kad jie galėtų įvertinti ir stebėti su lytimi susijusį žaliojo perėjimo poveikį.
Skaitykite daugiau apie lyčių lygybę miestų planavime ir susijusias temas:
– Kodėl vis dar kalbame apie lyčių lygybę? FEMACT-Cities veiksmų planavimo tinklas
– Lyčių aspekto viešųjų pirkimų URBACT internetinis mokymo kursas
– URBACT lyčių lygybės miestų ataskaita 2022 m.
– WalknRoll URBACT ištekliai mobilumo paradigmai Europoje keisti